Lietuvos Respublikos kultūros ministerija - straipsniai : IN MEMORIAM Rimvydas Dionizas Žigaitis 1933-10-09

„Gyvenimas gražus paprastumu“- retrospektyvinei kūrybos apžvalgos kompaktinės plokštelės epigrafui pasirinktos J. Nekrošiaus poezijos eilutės geriausiai atspindi Rimvydo Žigaičio kasdieninius darbus ir kūrybinius siekius.
Nors ir ne taip susiklostė gyvenimas, kaip jaunystėje svajota, nuveiktais darbais jis prasmingas. Šiandien prisiminimuose iškyla ir šviesios, džiugios, ir tamsos, dramatizmo bei skausmo pripildytos gyvenimo atkarpos. Turiningas kelias – nuo dvylikamečio provincijos miestelio bažnyčios vargonininko iki ilgamečio (1963–1986) Lietuvos filharmonijos meno vadovo, 45-erių metų darbo stažą sukaupusio pedagogo, profesoriaus, Lietuvos muzikų sąjungos prezidento.
Ruošėsi intensyviam kūrybiniam gyvenimui, o kūryba tapo tarsi laisvalaikio leidimo forma. Tačiau gal būtent joje ir užfiksuotas tikrasis Rimvydo Žigaičio gyvenimas... Nuolatinis siekis, kad jį suprastų, klausytų ir išklausytų. Kompozitoriaus kūrybinį kraitį sudaro daugiau kaip 200 įvairių žanrų kūrinių – nuo kantatų, kūrinių simfoniniam orkestrui, įvairiems instrumentams iki solo bei chorinių opusų, dainų vaikams, harmonizuotų liaudies dainų.
R. Žigaičio gyvenime atlikėjas labai svarbus. Daugeliui padėjo atrasti savo vietą koncertinėje scenoje. Jie savaip jam atsidėkojo – kiekvieno kūrinio paraštėse jį inspiravę pirmieji atlikėjai, kantriai laukę, kartais „pešte išpešę“ dainą ar pjesę.
Lietuvos kamerinis ir simfoninis orkestrai, Kauno valstybinis choras, kvartetai, kiti ansambliai, kamerinės ir vargonų muzikos festivaliai, solistų programos, edukaciniai projektai, daugybė įvairiausių formų muzikos renginių regionuose, kaimuose, kurtos Filharmonijos tradicijos... – tai vis jo didžiulio triūso vaisiai.
Savotiška šio darbo negrįžtamai likimo nutraukta tąsa – Nepriklausomos Lietuvos siekius įkūnijusi edukacinė veikla Lietuvos muzikų sąjungoje. Žurnalas „Muzikos barai“ ir „Didysis muzikų paradas“, „Muzikų žygis per Lietuvą“ nebaigtas... Jo įkvepėjas, organizatorius, sielodamasis dėl jaunimo ateities, neįgyvendintų svajonių, nebaigtų darbų, iškeliavo Anapilin. Jo nuopelnai Lietuvos kultūrai, atlikti darbai neišmatuojami. Ir Lietuvos žmonių, muzikų širdyse te nenutyla jo balsas.