Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ataskaitos atlikus nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo valstybinį auditą

 

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau - Valstybės kontrolė) remdamasi Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD) ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos (toliau – VKPK) teikiama informacija 2009 m. atliko nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo valstybinį auditą. Atlikus šį auditą, Kultūros ministerija ir KPD kartu su Valstybės kontrole aptarė audito išvadas ir suderino numatomų 2010 m. įgyvendinti veiksmų planą. Tačiau Valstybės kontrolės 2010-03-04 pranešimas žiniasklaidai nustebino savo tikrovės neatitinkančiais faktais.

Pirmiausia, minėtame pranešime neatskleidžiama, kokiais šaltiniais remiantis pateikiama valstybės saugomų kultūros paveldo objektų apsaugai 2007-2009 m. iš valstybės ir savivaldybės biudžetų skirtų lėšų suma – 314 mln. Lt. Taip pat nedetalizuojama, kokiems konkrečiai kultūros paveldo apsaugos darbams tokia lėšų suma buvo skirta. Pažymėtina, kad valstybinę kultūros paveldo objektų apsaugą vykdančiai įstaigai – KPD – 2007-2009 m. iš viso buvo skirta 127 mln. Lt. Šios lėšos ir paveldo objektų tvarkymo darbams, ir kultūros paveldo apskaitos vykdymui, ir nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojams skiriamų kompensacijų išmokėjimui, ir administracinėms išlaidoms.

Kultūros ministerija nuo 2002 m. vadovaujasi Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2002 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 271 patvirtinta „Ilgalaike kultūros vertybių išsaugojimo programa“, taip pat intensyviai dalyvavo rengiant ir dalyvauja įgyvendinant su kultūros paveldo apsauga susijusias aštuonias tarpinstitucines programas. Todėl Valstybės kontrolės pranešimo teiginys, kad Kultūros ministerija yra nusišalinusi nuo jai teisės aktais pavestų funkcijų kultūros paveldo apsaugos srityje vykdymo, yra visiškai neatitinkantis tikrovės. Be kita ko, būtent kultūros ministro įsakymu kasmet yra tvirtinami KPD strateginiai veiklos planai ir koordinuojamas jų įgyvendinimas. Pažymėtina, kad tiek šalies ekonominio pakilimo, tiek sunkmečio laikotarpiu pagrindinis trukdis efektingam Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimui yra menkas paveldo tvarkybos darbų finansavimas.  

Valstybės kontrolės pranešime spaudai minimos problemos dėl netinkamai vykdomos kultūros paveldo objektų būklės stebėsenos bei dėl paveldo apsaugos specialistų trūkumo savivaldybėse ministerijai yra gerai žinomos, nes būtent šią informaciją Valstybės kontrolės auditoriams ministerija pati ir pateikė.

Kultūros ministerija taip pat pati informavo Valstybės kontrolę apie valstybės saugomų kultūros paveldo objektų apsaugos specialiųjų planų rengimo problemas bei pati paprašė, kad audito ataskaitoje ši problema būtų akcentuojama. Minėtos problemos artimoje ateityje turėtų būti išspręstos priėmus Kultūros ministerijos ir VKPK  inicijuotas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisas. Šiuo metu jau baigiamos minimo įstatymo pakeitimo įstatymo derinimo procedūros. Taip pat pažymėtina, kad įstatymo projekte numatyti straipsniai, griežtinantys kultūros paveldo apsaugos kontrolę ir valstybinį administravimą, taip pat bus pakeisti kultūros paveldo vietovių apsaugą bei paveldo objektų stebėseną reglamentuojantys straipsniai.

Valstybės kontrolei atlikus nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo valstybinį auditą, Kultūros ministerija, remdamasi audito metu atliktos analizės duomenimis, parengė veiksmų planą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos tobulinimui. Įgyvendinant šį planą 2010 metais bus parengta nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo strategija, kurioje bus numatyta, kaip pagerinti nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą ir stebėseną, Kultūros vertybių registro funkcionavimo tobulinimą. Taip pat numatoma peržiūrėti nekilnojamojo kultūros paveldo objektų išsaugojimo finansavimo iš valstybės biudžeto prioritetus.

KPD audito metu aiškindamas Valstybės kontrolei, kodėl duomenys apie kultūros paveldo objektus yra vangiai perkeliami į Nekilnojamojo turto registrą, Žemės kadastrą ir kitus registrus, atkreipė auditorių dėmesį į apmokėjimo už duomenų keitimąsi tarp valstybinių registrų problemą. Tai yra pagrindinis trukdis duomenų susiejimui tarp registrų, kuris susijęs su didelėmis valstybės biudžeto lėšomis. Kultūros ministerija, remdamasi Valstybės kontrolės ataskaitos rekomendacijomis, drauge su Teisingumo ministerija sieks, kad būtų peržiūrimi valstybinių registrų duomenų teikimo įkainiai, kurie šiuo metu sudaro pernelyg didelę finansinę naštą organizuojant nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugą.

Kultūros ministerija tikisi, kad, įgyvendinus su Valstybės kontrole suderintą paveldosaugos institucijų veiksmų planą, pasiseks patobulinti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos sistemos efektyvesnį funkcionavimą ir, priklausomai nuo Vyriausybės skiriamo finansavimo, pasiekti daugiau teigiamų rezultatų.