DĖL VALDOVŲ RŪMŲ MUZIEJAUS TARPTAUTINIO BENDRADARBIAVIMO SUTARTIES SU BALTARUSIJOS NACIONALINIU ISTORINIU KULTŪRINIU MUZIEJUMI-DRAUSTINIU „NESVYŽIUS“

 

2010 m. sausio 27 d. Vilniuje ir 2010 m. vasario 26 d. Nesvyžiuje buvo pasirašyta bei parafuota Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ir Baltarusijos nacionalinio istorinio kultūrinio muziejaus-draustinio „Nesvyžius“ ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis.
Joje numatyta, kad šios Lietuvos ir Baltarusijos nacionalinės muziejinės institucijos bendradarbiaus siekdamos propaguoti ir aktualinti bendrą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją bei paveldą, Vilniaus ir Nesvyžiaus rezidencijų bei miestų politinius, kultūrinius, meninius, ūkinius ir kitus istorinius ryšius. Taip pat planuojama keistis parodomis ir eksponatais, kita aktualia muziejine informacija, ikonografija, fotomedžiaga, konsultuotis rezidencijų atkūrimo, ekspozicijų įrengimo, restauravimo klausimais, įgyvendinti bendrus švietimo ir mokslinius tiriamuosius projektus, rengti turizmo informacijos programas.
Sutartį pasirašė Baltarusijos nacionalinio istorinio kultūrinio muziejaus-draustinio „Nesvyžius“ direktorius Valerijus A. Stolarčukas ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas.
Baltarusijos nacionalinis istorinis kultūrinis muziejus-draustinis „Nesvyžius“ – tai naujai įkurta muziejaus pobūdžio kultūros paveldo institucija, kuri kaupia ir saugo su Radvilų gimine susijusias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos, kultūros ir meno vertybes bei vykdo kultūros paveldo objektų atstatymo, jų interjero atkūrimo darbus. Šiandien muziejui priklauso keli istorinę reikšmę turintys Nesvyžiaus miesto architektūros paminklai: kunigaikščių Radvilų giminės XVI–XIX a. rezidencijos ir parko ansamblis, XVI–XIX a. jėzuitų vienuolynas, Albos rezidencijos parko ansamblis, buvusios jėzuitų kolegijos pastato teritorija ir XIX a. kareivinės, XIX a. užeiga, XVII a. klebonijos pastatas, XVI–XVIII a. miesto rotušė, XVI–XVIII a. Slucko vartai, 1721 m. amatininko namai, XVI–XVIII a. benediktinių vienuolyno ansamblis. Kunigaikščių Radvilų Nesvyžiaus rezidencija ir šios giminės rašytinis paveldas įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo paminklų sąrašą.
Nesvyžiaus rūmus pradėjo statyti XVI a. pabaigoje viena garsiausių, žymiausių, aukštas valstybines pareigas ėjusių ir faktiškai Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdžiusių didikų giminių – kunigaikščiai Radvilos. Daugiau negu tris šimtmečius buvusi pagrindinė kunigaikščių Radvilų katalikiškos šakos rezidencija garsėjo moderniais fortifikaciniais įtvirtinimais bei subtiliais italų, olandų ir kitų šalių meistrų architektūriniais sprendimais. Nesvyžiuje ilgą laiką buvo saugomas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archyvas – svarbiausi valstybiniai dokumentai: teisės aktai, korespondencija su užsienio valstybėmis. Rūmai taip pat garsėjo gausiausia ir vertingiausia biblioteka, meno bei kitais rinkiniais. Šiais aspektais Radvilų Nesvyžiaus paskirtis artima Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniuje funkcijoms, o kunigaikščiai Radvilos, dažnai būdami Lietuvos kancleriai, turėjo savo apartamentus ir Valdovų rūmuose, kuriuose taip pat saugotas Lietuvos archyvas, kaupti meno rinkiniai, biblioteka.
 Radvilų Nesvyžiaus rūmai – vienas didingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gausaus kultūros paveldo liudytojų. Juose steigiama naujoji Baltarusijos nacionalinė muziejinė institucija savo veiklos formomis, ekspozicijų įrengimo metodika, atkūrimo aktualijomis ir šių klausimų sprendimo būdais artima Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams ir kitoms Rytų bei Vidurio Europos regiono istorinio pobūdžio rezidencijoms-muziejams.
 Pasirašydamas sutartį su kunigaikščių Radvilų istorinėje rezidencijoje įsikūrusiu Baltarusijos nacionaliniu istoriniu kultūriniu muziejumi-draustiniu „Nesvyžius“, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai tęsia aktyvios kultūrinės diplomatijos misiją, siekdamas atkurti ir stiprinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicinius kultūrinius ir meninius saitus, bendromis pastangomis stengtis pažinti bei aktualinti senosios Lietuvos valstybės paveldą, gilinti šios istorinės kultūrinės erdvės bendrystės ir integralumo suvokimą. Tai jau antroji Nacionalinio muziejaus bendradarbiavimo sutartis su Baltarusijos kultūrinėmis institucijomis.