Lietuvos bibliotekų uždaviniai – kaupti, tvarkyti, saugoti ir skleisti dokumentuose užfiksuotas žinias, idėjas ir informaciją, tokiu būdu prisidėti prie žinių visuomenės gyvenimo, skatinant nuolatinį mokymąsi, žinių atsinaujinimą, kultūrinę veiklą ir kūrybiškumą. Šiandieninių bibliotekų paslaugas visuomenei sugrupuoti į tris grupes: tradicines paslaugas, kurių pagrindinis tikslas –išsaugoti rašytinį paveldą ir skatinti skaitymą, sudaryti sąlygas visuomenės savišvietai ir savikūrai, ugdyti kūrybingumą bei vaizduotę, be ko negali gyvuoti žinių visuomenė; skaitmeninės informacijos paslaugas, kurios remiasi skaitmeninės informacijos prieiga bibliotekoje ir už jos ribų ir apima gyventojų informacinės kompetencijos ugdymą; viešosios erdvės (bendruomenės centro) paslaugas, skatinančias visuomenės narius bendrauti, keistis nuomonėmis, dalyvauti pilietiniuose ir kultūriniuose renginiuose.
Lietuvos bibliotekų paslaugos ir vartotojai. Per 2008 m. bibliotekose apsilankė beveik 26 milijonai lankytojų, iš jų – 10,8 mln. kultūros valdymo sričiai priskiriamose bibliotekose, 16 mln. – švietimo ir mokslo įstaigų bibliotekose. Registruotų vartotojų bibliotekose – 1,5 mln. – statistiškai beveik kas antras Lietuvos gyventojas yra kokios nors bibliotekos skaitytojas. Gyventojams bibliotekose per metus išduota beveik 41,3 mln. dokumentų, bendrai visų Lietuvos bibliotekų fonduose sukaupta 104,4 mln. įvairių dokumentų. Viešosios bibliotekos per metus atsakė į 1,2 mln. informacinių užklausų, iš jų elektroniniais kanalais – 25 tūkstančius. Vartotojų mokymui naudotis bibliotekos paslaugomis ir kompiuterine įranga bibliotekos skyrė 63 206 valandas. 2008 metais 2275 bibliotekos iš 2845 buvo kompiuterizuotos, 2093 turėjo prieigą prie interneto. Iš viso Lietuvos bibliotekose pernai vartotojai galėjo naudotis 10 658 kompiuteriais, iš jų beveik 8200 su prieiga prie interneto. Nuo 2006 m. sausio 1 d. Lietuvos bibliotekose kompiuterių ir interneto prieiga teikiama nemokamai. Per metus bibliotekos surengė 69 tūkst. įvairių renginių, didžioji dalis jų vyko viešosiose bibliotekose. Lietuvos bibliotekų sistemą sudaro nacionalinė biblioteka, apskričių ir savivaldybių viešosios bibliotekos, mokslo ir studijų institucijų bei mokyklų bibliotekos, ir specialios bibliotekos. Lietuvoje veikiančios bibliotekos yra skiriamos į valstybines – steigėjai yra valstybės valdymo institucijos, savivaldybės bei kitos institucijos – ir nevalstybines bibliotekas, įsteigtas nevalstybinių įmonių ir nevyriausybinių organizacijų bei fizinių asmenų. 2008 metais iš viso veikė 2845 bibliotekos¹:
Lietuvos nacionalinė M.Mažvydo biblioteka,
Lietuvos mokslų akademijos biblioteka,
Lietuvos aklųjų biblioteka su filialais Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Ukmergėje
5 apskričių viešosios bibliotekos – Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Vilniuje,
60 savivaldybių viešųjų bibliotekų, turinčių 1287 filialus miesto ir kaimo vietovėse,
15 muziejų bibliotekų,
4 kultūros ir kitų įstaigų bibliotekos,
18 universitetinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų bibliotekų,
24 kolegijų bibliotekos,
73 aukštesniųjų ir profesinių mokyklų bibliotekos,
1206 bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekos,
97 kitų švietimo ir mokymo įstaigų bibliotekos,
19 medicinos ir sveikatos priežiūros įstaigų bibliotekos,
8 žemės ūkio bibliotekos,
20 technikos bibliotekų,
4 mokslo institutų bibliotekos,
2 valdymo institucijų bibliotekos. 2008 metais Lietuvos bibliotekose dirbo daugiau kaip 6,5 tūkst. specialistų (profesionalių darbuotojų). Valstybinės reikšmės bibliotekos. Vilniaus universiteto bibliotekai, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai, Lietuvos aklųjų bibliotekai, Lietuvos technikos bibliotekai ir Lietuvos medicinos bibliotekai yra suteiktas valstybinės reikšmės bibliotekų statusas. Jose sukauptas Lietuvos raštijos ir kultūros paveldas turi ypatingą reikšmę Lietuvos švietimui, kultūrai ir ūkiui. Bibliotekų veiklos valstybinis valdymas. Lietuvos bibliotekų veiklos valstybinio valdymo funkcijas atlieka Kultūros ministerija. Sprendžiant bibliotekų politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus eksperto ir konsultanto teisėmis dalyvauja Lietuvos bibliotekų taryba, sudaryta iš 11 narių– bibliotekininkystės praktikos ir mokslo atstovų, deleguotų profesinės bendruomenės ir kultūros ministro. Bibliotekų sritį reguliuoja Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas, kurio naujoji redakcija įsigaliojo 2004 m. liepos 15 d. Įstatymas nustato Lietuvos bibliotekų sistemą, bibliotekų fondo sudarymo tvarką, šio fondo struktūrą ir jo apsaugą. Jį papildo visa eilė poįstatyminių aktų, reguliuojančių specifines bibliotekų veiklos sritis kaip, pavyzdžiui, naudojimąsi bibliotekos paslaugomis, dokumentų privalomųjų egzempliorių siuntimą bibliotekoms, bibliotekų fondų apsaugą, bibliotekų teikiamų mokamų paslaugų ir t.t. Nuo 1997 metų šalyje kuriama Lietuvos integrali bibliotekų informacijos sistema(LIBIS). 2007 m. užbaigtas vieningo skaitytojo pažymėjimo diegimo etapas pagrindinėse visų Lietuvos savivaldybių bibliotekose, nuo 2008 metų pradėta skaitytojų aptarnavimo posistemės diegimas mažesnių miestų ir kaimo bibliotekose. Su vieningu pažymėjimu vartotojai gali naudotis bendrame tinkle veikiančių bibliotekų paslaugomis, kurioms yra būtina vartotojo registracija. Pažymėjimas yra mokamas, mokesčio dydį nustato bibliotekos administracija arba steigėjas. Kultūros ministerija rekomenduoja, kad mokestis nebūtų didesnis nei jo įsigijimo kaina bibliotekai. 2006 m. pradžioje sukurtas Lietuvos viešųjų bibliotekų portalas (www.bibliotekos.lt), kuriame visuomenei pateikiama informacija ir duomenys apie bibliotekas, teikiamas paslaugas, naujienos. Portalas atnaujintas 2008 metų pabaigoje. 2005 metais Lietuvos akademinių bibliotekų tinklas visuomenei pristatė Lietuvos virtualios bibliotekos portalą, kurio tikslas sukurti vieningą paieškos ir prieigos prie elektroninės informacijos šaltinių ir virtualių paslaugų sąsają, sudarant geresnes sąlygas piliečiams mokytis visą gyvenimą. Svarbų vaidmenį gyventojų informacinio aprūpinimo sistemoje atlieka Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija – koordinuoja užsienio duomenų bazių prenumeratą ne tik asociacijos nariams, bet ir kitoms, pavyzdžiui, savivaldybių viešosioms, bibliotekoms. Bibliotekų modernizavimas. Lietuvoje parengta bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 1454 patvirtinta Lietuvos bibliotekų modernizavimo programa 2003 -2013 metams, apimanti Lietuvos nacionalinės bibliotekos, apskričių ir savivaldybių viešųjų bei Lietuvos aklųjų bibliotekos plėtrą bei atnaujinimą. Siejant su Lietuvos informacinės visuomenės plėtra programoje keliami šie tikslai: užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių ir kvalifikaciją, kurios leistų prisitaikyti prie greitai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų bei sėkmingai konkuruoti pasaulio rinkose; panaikinti miesto ir provincijos ryšių informacinės infrastruktūros netolygumus ir suteikti visiems gyventojams vienodas galimybes naudotis informacinėmis technologijomis socialinėms ir visuomeninėms reikmėms; sudaryti bibliotekose tinkamas sąlygas kaupti, saugoti ir pateikti visuomenei nacionalinio kultūros ir mokslo paveldo objektus, užtikrinti bibliotekų fondų prieinamumą.
Programa finansuojama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, skatinama ir papildomų finansinių šaltinių iš įvairių programų bei fondų paieška. Iš valstybės biudžeto programai įgyvendinti 2003-2008 m. skirta apie 200 milijonų litų. Kultūros ministerija planuoja per 2009 metais atnaujinti programos turinį, įvertinus pasikeitusius visuomenės poreikius, bibliotekų ir jų steigėjų prioritetus. 2008 m. pabaigoje, gavus Bilo ir Melindos Geitsų fondo Pasaulio bibliotekų programos paramą ir valstybės biudžeto bendrafinansavimą, pradėtas įgyvendinti nacionalinio masto projektas „Bibliotekos pažanga“ (www.projektaspazangai.lt), kuris apimantis interneto prieigos plėtrą viešosiose bibliotekose, ryšio pagerinimo, specialistų ir vartotojų mokymo, elektroninių paslaugų naudojimo skatinimo, viešųjų ryšių ir poveikio vertinimo darbus. Šį projektą vykdo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Kultūros ministerija yra atsakinga už projekto koordinavimą. Projektą ketinama įgyvendinti iki 2011 metų. Bibliotekų veiklos finansavimas. Lietuvos nacionalinei M. Mažvydo ir valstybinės reikšmės bibliotekoms išlaikyti lėšos skiriamos tiesiai iš Lietuvos valstybės biudžeto. 2007 sausio 1 d. apskričių viešųjų bibliotekų, veikiančių 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose, steigėjo funkcijas ir finansavimą iš Kultūros ministerijos perėmė apskričių viršininkų administracijos. Savivaldybių bei bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekos finansuojamos iš savivaldybių biudžetų. Apskričių ir savivaldybių viešosioms bibliotekoms Kultūros ministerija kasmet centralizuotai skiria valstybės biudžeto lėšas spaudiniams ir kitiems dokumentams (vaizdo, garso, elektroniniams) įsigyti. Kultūros ministerija taip pat skiria finansavimą centralizuotai lietuviškų ir užsienio duomenų bazių prenumeratai bibliotekose. 2008 m. savivaldybių viešųjų bibliotekų bendros pajamos siekė beveik 97 mln. Lt. (2007 m. – 75 mln. litų, iš valstybės ir savivaldybių biudžetų šioms bibliotekoms skirta daugiau nei 88 mln. Lt. Mokamų paslaugų pajamos, fizinių ar juridinių asmenų parama ir projektinės veiklos lėšos sudaro 0,5 mln. Lt per metus. Didžiausia viešųjų bibliotekų išlaidų dalis tenka darbo užmokesčiui – daugiau nei 48 mln. litų, dokumentų fondams atnaujinti – 11 mln. Lt, sklypams, pastatams ir priestatams – beveik 3,2 mln. ir automatizavimo procesams ir įrangai – beveik 5 mln. litų. Apskričių viešųjų bibliotekų, veikiančių Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Vilniuje, pajamos per metus siekė 20 mln. Lt, iš jų šiek tiek nei 19 mln. Lt – iš valstybės biudžeto, iš jų beveik 10 mln. Lt išleista darbo užmokesčiui. Šios bibliotekos per 2008 metus suteikė gyventojams mokamų paslaugų už 300 tūkst. Lt, projektinei veiklai vykdyti gavo 250 tūkst. Lt papildomo finansavimo. Dokumentams įsigyti apskričių bibliotekos ir pastatams bei sklypams apskričių viešosios bibliotekos pernai panaudojo po 2 mln. Lt, automatizacijai ir kompiuterinei įrangai -20 tūkst. Lt Bibliotekos rengia projektus ir dalyvauja įvairių programų bei fondų konkursuose. Papildomas finansavimas dažniausiai skiriamas naujoms paslaugoms vartotojams, bibliotekų specialistų kvalifikacijai, konferencijoms, seminarams, bendradarbiavimui su užsienio bibliotekomis. 2008 m. iš Kultūros ministerijos programų ir Kultūros ir sporto fondo konkurso būdu skirta apie 800 tūkst. Lt bibliotekų ir su bibliotekomis susijusių nevyriausybinių organizacijų projektams (2007 m. buvo apie 500 tūkst. Lt). Parengė R. Petuchovaitė, (8-5) 219 34 16, el. p. r.petuchovaite@lrkm.lt
——————————
¹Pagal Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės centro 2008 metų bibliotekų ataskaitą. Daugiau http://www.lnb.lt |
Darbotvarkė
